Ir Lietuvoj galima gyventi

Praėjusią savaitę įvertinęs prancūzų ir britų kasdieninį bendravimą, padariau išvadą, kad Lietuvoje blogis atsiranda dėl dviejų dalykų:

1. Lietuviai linkę nedaryti taip, kaip priklauso ar nurodoma taisyklėse, o daryti taip, kaip jiems atrodo geriau. Visur. Kad taisyklės ne visos teisingos ir dėl to jas tenka pačiam savavališkai keisti, čia jau kito blogo įrašo tema.

2. Lietuviai vienas kito atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Kažkodėl atrodo, kad jei kitas žmogus iš tavęs ko nors nori, tai jo prašyme slypi užslėpta klasta ir pikti ketinimai. Bet ar tikrai? O kas trukdo pasielgti gražiai ir draugiškai tiesiog šiaip, 4 fun?

Dar šiandien paskaičiau kažkokio psichologo samprotavimus vairavimo kultūros tema, tai viena pastaba buvo itin tiksli - lietuviai Lietuvoje automobiliais važinėja kuo bjauriau. Bet užtenka jiems atsidurti užsienyje, ir jų kultūra tuojau pat pasikeičia: net ir būdami lietuviais, jie tampa mandagiais vairuotojais.

Tai gal viskas nėra taip blogai? Gal tiesiog čia, pas mus, Lietuvoje, pernelyg daug nekultūringos aplinkos, kurioje net ir mandagus, gerietiškas vairuotojas tampa kareiviu už vairo? Retorinis klausimas pamąstymui ;)