Ir Lietuvoj galima gyventi

Praėjusią savaitę įvertinęs prancūzų ir britų kasdieninį bendravimą, padariau išvadą, kad Lietuvoje blogis atsiranda dėl dviejų dalykų:

1. Lietuviai linkę nedaryti taip, kaip priklauso ar nurodoma taisyklėse, o daryti taip, kaip jiems atrodo geriau. Visur. Kad taisyklės ne visos teisingos ir dėl to jas tenka pačiam savavališkai keisti, čia jau kito blogo įrašo tema.

2. Lietuviai vienas kito atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Kažkodėl atrodo, kad jei kitas žmogus iš tavęs ko nors nori, tai jo prašyme slypi užslėpta klasta ir pikti ketinimai. Bet ar tikrai? O kas trukdo pasielgti gražiai ir draugiškai tiesiog šiaip, 4 fun?

Dar šiandien paskaičiau kažkokio psichologo samprotavimus vairavimo kultūros tema, tai viena pastaba buvo itin tiksli - lietuviai Lietuvoje automobiliais važinėja kuo bjauriau. Bet užtenka jiems atsidurti užsienyje, ir jų kultūra tuojau pat pasikeičia: net ir būdami lietuviais, jie tampa mandagiais vairuotojais.

Tai gal viskas nėra taip blogai? Gal tiesiog čia, pas mus, Lietuvoje, pernelyg daug nekultūringos aplinkos, kurioje net ir mandagus, gerietiškas vairuotojas tampa kareiviu už vairo? Retorinis klausimas pamąstymui ;)

1. Ford Transit Universal: nebūna blogų automobilių, būna tik nenagingi meistrai.

 Jei sunkiai įžiūrit, tai ten iš abiejų pusių kabo spynos iš Senukų už 2 Lt. Tokios, kurias Vilniaus Tiltai karpo nuo Užupio tilto.

2. Šiuo metu vykdome akciją: perkate naują BMW automobilį - lipduką “Invalidas”, leidžiantį parkuoti prie pat įėjimo į Jums svarbiausius prekybos centrus, gaunate 4free! Paskubėkite, lipdukų skaičius ribotas!

Paaiškinkit man, neišmanėliui, kam Seimo salėje, kiekvieno Seimo nario vietoje, reikalingas balsavimo mygelis “Susilaikau”. Kas čia per nuomonės neturėjimas? Tai gal seimūnai neįsigilina į tai, apie ką balsuojama? Tai lauk tada tokius! O jei jau nebežino, kaip reikia balsuoti, tegul prisimena, kokioje partijoje sėdi, kokia jos ideologija ir nusprendžia, tinka jai (partijai ir jos ideologijai) tas įstatymas / pataisa / darbelekas, ar ne. TAIP arba NE, ir jokių SUSILAIKAU. o jei nemoka pasirinkti tik iš TAIP arba NE, tegul eina praktikuotis pas Marijoną į laidą.

Ar kas nors iš jūsų sutiktų sumokėti, pvz., 33 litus metams už tai, kad galėtų išbandyti naujus ir lietuviškoje rinkoje dar nepasirodžiusius produktus, tarkim, per metus mažiausiai 6 naujienas? Arba įvertinti kokią nors reklamą prieš jai pasirodant lietuviškoje žiniasklaidoje?

Šią savaitę beskaitinėdamas delfio straipsnį ir komentarus apie Kauno oro uostą, nusprendžiau, kad būtų gerai jį nusipirkti ir sutvarkyti. Nes vietos plėstis yra, aplenkti Vilnių - irgi. Bet kol jis nepri(ch)vatizuojamas, o ir mano sąskaitoje dar trūksta kelių nulių, tai belieka šiaip pasidalinti mintimis. Gal dar koks pons direktarius K. Cucėnas ims, suras, paskaitys ir pasikvies ant pašnekesio. Dabartinio darbo iškart gal į oro uostinį darbą neiškeisčiau, bet..

Vilniaus oro uostą, kaip pagrindinius LT oro vartus, Karmėlavai aplenkti labai nesudėtinga.

1. VNO oro uosto mokesčiai, net ir oro uostui skaičiuojant “nepadoriai didelį pelną”, yra vieni didžiausių Europoje. Sutikit, kad kaina, kai net ir didžiosios aviakompanijos įvairiausiais būdais optimizuoja (protingas sinonimas veiksmui “sumažinti darbuotojų skaičių ir jų algas”) savo darbą, yra labai svarbus aspektas.

2. Vilnius vistik Lietuvos sostinė, verslo didžiausia dalis yra būtent čia. Bet Kaunas gali nesunkiai aplenkti šį sostinės pranašumą, pagreitinęs Lietuvos Geležinkelio upgradeą iki greitojo Vilnius-Kaunas traukinio. 100 km 21-ame amžiuje yra juokingas atstumas. Greitojo reikėtų ir iki Klaipėdos, bet gal apie tai pakalbėsim vėliau.

3. Karmėlavos oro uostas jau dabar turi kelio ženklus autostradoje - tai suteikia rimtumo. Nu ir šiaip, su nuvykimu į Karmėlavą yra kur kas patogiau.

4. Visuomeninį transportą iš miesto centro į oro uostą turi abu miestai, tik Kaunas, kol kas būdamas mažesniu, gali nesunkiai išsiveržti į priekį, nes jam tereikia autobuso / mikruškių maršrutus priderinti prie tų kelių Ryanairo skrydžių. Taip mačiau padaryta Barselonoje (į už 100 km nuo miesto esantį Gironos oro uostą), tikiu, kad yra ir dar ne viename mieste. O kai oro uostas prisipildys skrydžių, galės būti ir nuolat kursuojantis transportas

5. Liepti šypsotis pasieniečiams ir muitininkams (gal moterims tai sektųsi daryti geriau nei vyrams?). Sutinku, kad kai kurie iš Londės ir Dublio grįžę lietuviai tampa krūčiau skraidančiais ereliais nei jų būrio atstovai čia, ir tai neigiamai veikia norą maloniai bendrauti. Bet po velnių ponai, jūs vieni pirmųjų reprezentuojat šalį!

6. Belieka bene maloniausia dalis (įgyvendinus ankstesniąsias) - derėtis su kiekvienu čarterinių reisų vykdytojų ir asmeniškai įsiprašyti pas oro bendrovių vadovus tam, kad pristatyti Kauno oro uostą. Laiškus jiems siuntinėkite per Kalėdas ir Velykas, o ne kviesdami bendradarbiauti.

Kaip mano verslo planas? Gal kas turi atliekamų pinigų ir norėtų susimesti ant Kauno oro uosto? ;)

Gali skambėti keistai, bet aš piktdžiaugiuosi (piktdžiugiškai džiaugiuosi), jei mūsų keliuose užsimuša koks girtas vairuotojas. Dar nesugalvojau, kaip tą piktdžiaugsmą atskirti nuo liūdesio, jei su tuo girtu vairuotoju žūva jo keleiviai ar kiti avarijos dalyviai. Bet jei mašinos nesuvaldo girtuoklis, kuris vienintelis ir palieka šį pasaulį, tai nuo to Lietuvos keliuose visiškų idiotų rekordinėmis promilėmis tik mažiau. Ir gerai.

Meine Damen and Herren, laba diena! Taip man kartais trūko vietos pasisakyti. Dabar jos turėsiu kiek tik noriu. Iki valiai, kaip sakydavo senovėj.

Šitą blogą remia “Pepsi”, tiksliau, aš taip norėčiau, kad taip būtų. Nors iš tikrųjų, tiks ir jei “Pepsi” rems ne šį blogą, o kitą projektą. Kada nors ir apie jį papasakosiu.